Ryšys ir atotrūkis, prisirišimas ir paleidimas, priartėjimas ir vėl išaugantis atstumas – dichotomijos, lydinčios visą žmogaus gyvenimą tarp žmonių. Sraute, bėgime, trumpalaikiuose ryšiuose, tuščiuose pokalbiuose, prisiminimuose, nuoskaudose, tarpatlantiniuose skrydžiuose, ilgesyje ir susitaikyme atstumas tarp savęs bei kito nuolat kinta, nepaliaujamai kurdamas ir perkurdamas žmogiškąjį ryšį, nuvargindamas bei įžiebdamas viltį.

​

„Pakankamas atstumas“ – per judesį vykstantis dviejų kūnų ir asmenybių dialogas apie tai, kas verčia nepaliaujamai suktis visą mūsų socialinį pasaulį: betarpiškumą ir atsiribojimą, priklausomybę ir išsilaisvinimą, visa apimantį dualumą, kuriame ryšys neįmanomas be atstumo, o atstumas gimsta ryšyje. Šokio spektaklis žiūrovus kviečia į savirefleksijos erdvę, nepiršdamas atsakymų ir keldamas klausimą, kaip didžiulio socialinio triukšmo laike išlaikyti mus bei mūsų santykius kuriantį, auginantį, o ne griaunantį atstumą.

​

Spektaklis sukurtas bendradarbiaujant kartu su Kauno miesto kameriniu teatru.