„Jaučiuosi savame kailyje“ / „neriuosi iš kailio“ – šie posakiai tampa spektaklio „kailis“ ašimi,

kviečiančia susimąstyti apie kūnišką tapatybę, virsmus ir slinktį tarp būsenų.

Spektaklis tyrinėja judesio prasmes, ieškodamas ne racionalumo, o intuicijos įgalinimo. Per

judesį bandoma išsiaiškinti, kokios temos slypi mūsų kūne ir apie ką dažnai susimąstome. Tai

kvietimas žiūrovui stebėti ne tiek protu, kiek pojūčiais – tarsi kuriant asmeninę psichologinę

reflekciją. 

Racionaliame, struktūruotame pasaulyje intuicija dažnai atsiduria paraštėse. Tačiau šiame

kūrinyje pagrindiniu veikėju tampa pats judesys – jis veikia kaip kryptis, nuojauta, žemėlapis į

tai, ką išgyvename, ką prisimename, kas mumyse išlieka.

Kūnas saugo asmeninius ir kolektyvinius išgyvenimus, kurie čia ima judėti, kvėpuoti, įgauti

pavidalą. Spektaklyje matome nėrimo elementą, kuris tampa ne tik vaizdiniu, bet ir veikimo

principu – kaip ritmas, kaip nusiraminimo būdas, kaip instinktyvus veiksmas neapibrėžtumą

paversti kažkuo apčiuopiamu.

„kailis“ nesiūlo atsakymų. Jis tik siūlo būti, stebėti, įsiklausyti. Ir galbūt – prisiminti tai, ką kūnas

visada žinojo.

Apie Gabrielle:

Gabrielle Emily Aidulis 2015 m. sezoną pradėjo šokdama šiuolaikinio šokio teatre „Aura“.

Vėliau nusprendusi plėsti savo žinias užsienyje, ji įstojo į ArtEZ menų universitetą, kur 2020 m.

įgijo šokėjos/kūrėjos bakalauro laipsnį bei atliko praktiką pas choreografę Ann Van den Broek

kompanijoje “WArd/waRD”. Nuo tada Gabrielle dirba kaip laisvai samdoma šokėja ir

choreografė, kurianti savo darbus bei pasirodanti kitų choreografų spektakliuose. Ji glaudžiaibendradarbiauja su vokiečių choreografu Jonu Frey, kartu kuriant urbanistinius šokio spektaklius.

Taip pat tyrinėja house šokio ir baleto sintezę su choreografu ir šokėju Joseph Simon.

Savo kūryboje ji ieško neįprastų judesio formų, peržengiančių įprastus stiliaus rėmus, ir savo

darbus kuria eksperimentuodama su abstrakcija. Jos kūryba kviečia žiūrovus interpretuoti

kūrinius per asmenines patirtis, tikėdamasi sukelti emocinį atsaką, skatinti vaizduotę ir išlaisvinti

nuo realybės.